☰
☰
I dalis
Dievas, sukūrimas ir nuopuolis, įstatymas
1 kl.
Kokia vienintelė mūsų viltis gyvenant ir mirštant?
Ne kad mes patys esame sau šeimininkai, bet kūnu ir siela, gyvendami ir mirdami, priklausome Dievui ir mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui.
2 kl.
Kas yra Dievas?
Dievas yra visa ko kūrėjas ir palaikytojas. Jis amžinas ir beribis, Jo galia ir tobulybė, gerumas ir šlovė, išmintis, teisingumas ir tiesa nesikeičia. Niekas nevyksta be Jo ir be Jo valios.
3 kl.
Ar Dievas yra vienas asmuo?
Vienas tikrasis ir gyvasis Dievas yra trijuose asmenyse: Tėve, Sūnuje ir Šventojoje Dvasioje. Visi jie yra dieviškos esybės, lygūs savo galia ir šlove.
4 kl.
Kaip ir kodėl Dievas mus sukūrė?
Dievas mus, vyrus ir moteris, sukūrė pagal savo atvaizdą, kad Jį pažintume, mylėtume, gyventume su Juo ir Jį pašlovintume. Tad mums, Jo sukurtiems, dera gyventi Jo šlovei.
5 kl.
Ką dar Dievas sukūrė?
Dievas savo galingu Žodžiu sukūrė viską; visa Jo kūrinija buvo nuostabi ir tarpo Jam viską valdant iš meilės.
6 kl.
Kaip mes galime pašlovinti Dievą?
Mes šloviname Dievą, kai Juo gėrimės, Jį mylime, Juo pasitikime ir paklūstame Jo valiai, įsakymams bei įstatymui.
7 kl.
Ko reikalauja Dievo įstatymas?
Dievo įstatymas reikalauja asmeniško, tobulo ir nuolatinio paklusnumo; kad mylėtume Dievą visa širdimi, siela, protu ir visomis jėgomis, ir mylėtume savo artimą kaip save pačius. Tai, ką Dievas draudžia, neturi būti daroma, o ką Dievas įsako, visada turi būti vykdoma.
8 kl.
Ką Dievas įsakė Dešimtyje savo įsakymų?
1. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. 2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme – nesilenksi jiems ir negarbinsi jų. 3. Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo. 4. Atmink ir švęsk šabo dieną. 5. Gerbk savo tėvą ir motiną. 6. Nežudysi. 7. Nepaleistuvausi. 8. Nevogsi. 9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą. 10. Negeisi.
9 kl.
Ko Dievas reikalauja pirmu, antru ir trečiu įsakymu?
Pirmu – kad mes Jį pažintume ir Juo pasitikėtume kaip vieninteliu tikruoju ir gyvuoju Dievu. Antru – kad saugotumės stabmeldystės, negarbintume Dievo neprideramai. Trečiu – kad tartume Dievo vardą su pagarbia baime, taip pat gerbtume Jo žodį ir darbus.
10 kl.
Ko Dievas reikalauja ketvirtu ir penktu įsakymu?
Ketvirtu – kad Šabo (sekmadienio) dieną praleistume garbindami Dievą bendruomenėje ir namuose, ilsėdamiesi po kasdienių rūpesčių ir darbų, tarnautume Viešpačiui ir vieni kitiems, laukdami amžinojo Šabo. Penktu – kad mylėtume bei gerbtume savo tėvą ir motiną, paklusdami jų drausminimui.
11 kl.
Ko Dievas reikalauja šeštu, septintu ir aštuntu įsakymu?
Šeštu – kad neskaudintume savo artimo, nesielgtume su juo piktai, bet būtume kantrūs ir draugiški, mylėtume net savo priešus. Septintu – kad nepasiduotume seksualiniam netyrumui nei elgesiu, nei akimis, nei žodžiais, mintimis ar troškimais tiek santuokoje, tiek būdami nevedę. Aštuntu – kad nesisavintume nieko, kas priklauso kitam, ir kiek galėdami padėtume savo artimui.
12 kl.
Ko Dievas reikalauja devintu ir dešimtu įsakymu?
Devintu – kad nemeluotume ir neapgaudinėtume, o kalbėtume tiesą meilėje. Dešimtu – kad būtume patenkinti tuo, ką iš Dievo gavome patys, ir nepavydėtume nieko, ką Dievas suteikė kitiems.
13 kl.
Ar kas nors gali tobulai vykdyti Dievo įsakymus?
Po nuopuolio joks žmogus nepajėgė ir nepajėgia tobulai vykdyti Dievo įsakymų; kiekvienas iš mūsų nuolat jiems nusižengiame mintimis, žodžiais ir darbais.
14 kl.
Ar Dievas mus sukūrė nesugebančius laikytis Jo įstatymo?
Ne, bet dėl Adomo ir Ievos, žmonijos protėvių, nepaklusnumo visa kūrinija nupuolė; visi mes gimstame nuodėmingi ir kalti prieš Dievą, sugedusios prigimties, ir nesugebame laikytis Dievo įstatymo.
15 kl.
Jeigu joks žmogus negali laikytis Dievo įstatymo, tai kam jis reikalingas?
Kad mes pažintume šventą Dievo prigimtį bei Jo valią ir sykiu – savo nuodėmingą prigimtį, suvoktume savo nepaklusnumą ir, kad mums reikia Gelbėtojo. Įstatymas taip pat moko ir skatina mus gyventi dievotai mūsų Gelbėtojo akivaizdoje.
16 kl.
Kas yra nuodėmė?
Nuodėmė yra Dievo atmetimas arba nepaisymas gyvenant Jo sukurtame pasaulyje, maištavimas prieš Jį, nevykdant to, ko Jis reikalauja savo įstatyme. Nuodėmės pasekmė – mūsų mirtis ir visos kūrinijos irimas.
17 kl.
Kas yra stabmeldystė?
Stabmeldystė yra mūsų pasitikėjimas ne Kūrėju, o sukurtais dalykais, siekiant gyvenimo laimės, prasmės ir saugumo.
18 kl.
Ar Dievas nenubaus mūsų už nepaklusnumą Jam ir stabmeldystę?
Kiekviena mūsų nuodėmė yra nuodėmė prieš Dievo šventumą, gerumą, visagalybę ir prieš Jo teisingą įstatymą. Dievas pagrįstai rūstauja dėl mūsų nuodėmių ir mus nubaus savo teisingu teismu tiek šiame, tiek būsimajame gyvenime.
19 kl.
Ar įmanoma išvengti bausmės ir sulaukti Dievo palankumo?
Taip. Kad būtų įvykdytas Dievo teisingumas, pats Dievas iš savo malonės sutaiko mus su savimi, išgelbsti iš nuodėmės ir bausmės už ją per Atpirkėją.
20 kl.
Kas yra Atpirkėjas?
Vienintelis Atpirkėjas yra Viešpats Jėzus Kristus, amžinasis Dievo Sūnus, kuriame Dievas tapo Žmogumi ir pats prisiėmė bausmę už nuodėmę.
II dalis
Kristus, atpirkimas, malonė
21 kl.
Koks turi būti Atpirkėjas, kad galėtų sutaikyti mus su Dievu?
Toks, kuris būtų ir tikras žmogus, ir tikras Dievas.
22 kl.
Kodėl Atpirkėjas turi būti tikras žmogus?
Todėl, kad savo žmogiška prigimtimi galėtų dėl mūsų tobulai paklusti visam įstatymui ir iškęsti bausmę už žmogaus nuodėmę; ir kad užjaustų mus dėl mūsų silpnumo.
23 kl.
Kodėl Atpirkėjas turi būti ir tikras Dievas?
Todėl, kad savo dieviška prigimtimi galėtų paklusti bei kentėti tobulai ir kad pajėgtų prisiimti teisėtą Dievo rūstybę už nuodėmę, ir vis dėlto nugalėti mirtį.
24 kl.
Kodėl Kristus, Atpirkėjas, turėjo mirti?
Kadangi atpildas už nuodėmę – mirtis, Kristus savo valia mirė už mus, kad išlaisvintų mus iš nuodėmės galios ir bausmės už nuodėmę bei sutaikytų su Dievu. Tiktai Kristus savo atperkančiąja mirtimi vietoj mūsų išgelbėjo mus nuo pragaro ir pelnė mums nuodėmių atleidimą, teisumą ir amžinąjį gyvenimą.
25 kl.
Ar dėl Kristaus mirties visos mūsų nuodėmės gali būti atleistos?
Taip, nes Kristus mirdamas ant kryžiaus prisiėmė visą bausmę už mūsų nuodėmę; dėl Jo mirties Dievas maloningai įskaito mums Kristaus teisumą ir daugiau nebeprisimena mūsų nuodėmių.
26 kl.
Ką dar Kristus mirdamas atpirko?
Kristaus mirtis yra visos nuopuolio paveiktos kūrinijos atpirkimo ir atnaujinimo pradžia, nes Jis savo galia visa kreipia savo šlovei ir kūrinijos gerovei.
27 kl.
Jeigu visi žmonės nusidėjo ir pražuvo per Adomą, tai visi yra ir išgelbėti per Kristų?
Ne, tik tie, kurie yra Dievo išrinkti ir tikėjimu suvienyti su Kristumi. Tačiau Dievas dėl savo gailestingumo teikia vadinamąją bendrą malonę ir neišrinktiesiems, slopindamas nuodėmės poveikį ir skatindamas teigiamą kultūros poveikį žmonijos gerovei.
28 kl.
Kas atsitiks po mirties tiems žmonėms, kurie nėra tikėjimu suvienyti su Kristumi?
Teismo dieną jiems bus paskelbtas bauginantis, bet teisingas pasmerkimo nuosprendis. Jie bus amžiams atskirti nuo maloningo Dievo artumo pragare kentėdami amžiną bausmę.
29 kl.
Kaip mes galime būti išgelbėti?
Tik tikėdami Jėzumi Kristumi ir Jo atperkančiąja mirtimi ant kryžiaus vietoj mūsų; ir nors mes nusikaltome nepaklusdami Dievui ir vis dar esame linkę pasiduoti blogiui, Dievas vien tik iš savo malonės, ne dėl mūsų nuopelnų, įskaito mums tobulą Kristaus teisumą, kai atgailaujame ir patikime Kristumi.
30 kl.
Kas yra tikėjimas Jėzumi Kristumi?
Tikėjimas Jėzumi Kristumi yra pripažinimas ir laikymas tiesa visko, ką Dievas apreiškė savo Žodyje, pasitikėjimas vien tik Juo dėl mūsų išgelbėjimo, kuris apreikštas Evangelijoje.
31 kl.
Kuo dar mes tikime?
Viskuo, ko esame mokomi Evangelijoje. Apaštalų tikėjimo išpažinimas mūsų tikėjimą išreiškia tokiais žodžiais: „Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją. Ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numirė ir buvo palaidotas, nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių, įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.”
32 kl.
Kas yra išteisinimas ir pašventinimas?
Išteisinimas yra mums paskelbtas teisumas prieš Dievą. Teisumą mums pelnė Kristus, mirdamas ir prisikeldamas už mus. Pašventinimas yra mūsų vis labiau ryškėjantis teisumas per Šventosios Dvasios veikimą mumyse.
33 kl.
Ar tikintys Jėzumi Kristumi turi siekti išgelbėjimo savo darbais?
Ne, neturi. Visa, ko reikia išgelbėjimui, yra Kristuje. Jeigu išgelbėjimo siekiame savo gerais darbais, paneigiame, kad Kristus yra vienintelis Atpirkėjas ir Gelbėtojas.
34 kl.
Jeigu esame atpirkti tik malone ir tik per Kristų, ar dar turime daryti gerus darbus ir paklusti Dievo žodžiui?
Taip, turime, nes Kristus, atpirkęs mus savo krauju, atnaujina mus savo Dvasia, kad gyventume mylėdami Dievą ir būtume Jam dėkingi, kad mūsų tikėjimą patvirtintų geri darbai, kad matydami mūsų dievotą elgesį ir kiti gręžtųsi į Kristų.
35 kl.
Jeigu mes atpirkti tik malone ir tik per tikėjimą, iš kur gauname tokį tikėjimą?
Visas dovanas mes gauname iš Kristaus per Šventąją Dvasią, tikėjimą – taip pat.
III dalis
Dvasia, atnaujinimas, augimas malone
36 kl.
Kas yra Šventoji Dvasia?
Šventoji Dvasia yra Dievas, amžina kaip ir Tėvas bei Sūnus; Dievas suteikia Ją neatšaukiamai visiems tikintiesiems.
37 kl.
Kaip Šventoji Dvasia mums padeda?
Šventoji Dvasia apkaltina mus dėl mūsų nuodėmių, mus guodžia, veda, suteikia mums dvasinių dovanų ir troškimą paklusti Dievui, padeda melstis ir suprasti Dievo žodį.
38 kl.
Kas yra malda?
Kai meldžiamės, mes išliejame savo širdį Dievui Jį šlovindami, išpažįstame nuodėmes, išsakome savo prašymus ir padėką.
39 kl.
Su kokia nuostata mes turime melstis?
Mūsų malda turi būti kupina meilės ir dėkingumo; turime melstis ištvermingai, nuolankiai paklusdami Dievo valiai, žinodami, kad dėl Kristaus Dievas visada girdi mūsų maldas.
40 kl.
Ko mes turėtume melsti?
Visas Dievo žodis mus skatina ir moko, ko turėtume melsti, be to, ir pats Jėzus savo malda mus mokė, kaip melstis.
41 kl.
Kaip skamba Viešpaties malda?
„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto. Nes tavo yra karalystė ir galybė, ir garbė per amžius. Amen.”
42 kl.
Kaip turėtume klausytis Dievo žodžio ir jį skaityti?
Atidžiai, nuolankiai ir maldingai – kad priimtume jį tikėjimu, saugotume širdyje ir vykdytume gyvenime.
43 kl.
Kas yra sakramentai?
Dievo duoti ir Kristaus įsteigti sakramentai – Krikštas ir Viešpaties vakarienė – yra išoriniai ženklai, kurie byloja, kad mes esame tikėjimo bendruomenė, suvienyta Jo mirtimi ir prisikėlimu. Kai priimame ir vykdome šiuos sakramentus, Šventoji Dvasia aiškiau mums apreiškia ir patvirtina Evangelijos pažadus.
44 kl.
Kas yra Krikštas?
Krikštas yra apiplovimas vandeniu Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Jis pažymi ir patvirtina mūsų įvaikinimą Kristuje, apvalymą nuo nuodėmės ir mūsų apsisprendimą priklausyti Kristui ir Jo bažnyčiai.
45 kl.
Ar Krikštas vandeniu nuplauna nuodėmę?
Ne, tiktai Kristaus kraujas ir Šventosios Dvasios atnaujinimas nuplauna mūsų nuodėmę.
46 kl.
Kas yra Viešpaties vakarienė?
Kristus įsakė visiems krikščionims valgyti duoną ir gerti iš taurės su dėkingumu prisimenant Jį ir Jo mirtį. Dalyvaudami Viešpaties vakarienėje mes patiriame Dievo artumą, džiaugiamės bendryste su Juo ir vienas su kitu, pamaitiname savo sielas. Viešpaties vakarienė taip pat pažymi, jog artėja ta diena, kai mes valgysime ir gersime kartu su Kristumi Jo Tėvo karalystėje.
47 kl.
Ar Viešpaties vakarienė kažkuo papildo Kristaus atperkančiąją auką?
Ne, Kristus mirė kartą ir visiems laikams. Viešpaties vakarienė yra sandoros valgis, kuris pažymi Kristaus atperkančiąją auką. Priimdami šį sakramentą, mes sustipriname savo tikėjimą žvelgdami į Kristų ir laukdami puotos amžinybėje prie Jo stalo. Tačiau tie, kurie dalyvauja Viešpaties vakarienėje neatgailaujančiomis širdimis, užsitraukia pasmerkimą.
48 kl.
Kas yra Bažnyčia?
Bažnyčia yra Dievo išrinkta, tikėjimo suvienyta ir amžinajam gyvenimui saugoma bendruomenė, kuri myli Kristų, Juo seka, iš Jo mokosi ir garbina Dievą. Dievas ją siunčia skelbti Evangeliją ir liudyti Dievo karalystę dievotu gyvenimu bei artimo meile.
49 kl.
Kur dabar yra Kristus?
Kristus prisikėlė kūne iš kapo trečią dieną po mirties ir dabar sėdi Tėvo dešinėje. Jis valdo savo karalystę ir užtaria mus, kol sugrįš teisti ir atnaujinti visą pasaulį.
50 kl.
Ką mums reiškia Kristaus prisikėlimas?
Prisikeldamas kūne, Kristus nugalėjo nuodėmę ir mirtį; visi, kurie Juo pasitiki, yra prikelti naujam gyvenimui šiame pasaulyje ir bus prikelti amžinajam gyvenimui ateisiančiame pasaulyje. Aną dieną mes būsime prikelti, o šis pasaulis bus atnaujintas. Tačiau tie, kurie nepasitiki Kristumi, bus prikelti amžinajai mirčiai.
51 kl.
Ką mums reiškia Kristaus įžengimas į dangų?
Kristus kūne įžengė į dangų dėl mūsų, kaip ir kūne atėjo į žemę dėl mūsų. Dabar Jis užtaria mus Tėvo akivaizdoje, ruošia mums vietą ir siunčia mums savo Dvasią.
52 kl.
Kokią viltį mums teikia amžinasis gyvenimas?
Amžinasis gyvenimas primena mums, kad yra ne tik šis dabartinis puolęs pasaulis; greitai mes gyvensime ir džiaugsimės Dievu amžinai naujajame mieste, naujame danguje ir naujoje žemėje. Mes būsime visiškai ir amžiams išlaisvinti iš nuodėmės ir gyvensime atnaujintais prikeltais kūnais atnaujintoje kūrinijoje.
English Edition, Copyright 2012 by Redeemer Presbyterian Church
Lithuanian Edition, Copyright 2015, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia,
Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrija, „Miesto“ bažnyčia
http://nmk.kmok.lt/